Kai nemiega, šiuolaikinis žmogus yra gerokai primiršęs jausmų kalbą. Tačiau sapnuodamas jis kalba kaip tik jausmais. Šia kalba tautos ištisus šimtmečius kūrė mitus ir pasakas. Tik vakarietiškos kultūros veikiami, nebemokame tos vaizdų kalbos suprasti, nes stačia galva, per daug nesusimąstydami, puolėme prie racionalus, technika ir gamtos mokslais grindžiamo mąstymo, kuriame mūsų sapnų kalbai nebeliko vietos. Labai brangiai mokame už visą šią mokslinę ir techninę pažangą - taip brangiai, kad ir patiems juo toliau, juo nejaukiau darosi. Mokame nuskurdindami ir nuvertindami savo jausmus. Pasekmės: pramoninėse vakarų šalyse su tariamai mūsų pasirinktąja gyvensena, kur, be funkcinių sugebėjimų, iš mūsų nieko daugiau nereikalaujama, žlunga vis daugiau žmonių,

Praėjusių laikų žmonės, kuriuos supo didžioji Rytų ir Vakarų kultūra, tokių problemų beveik nebuvo. Nors grėsė badas, skurdas, karai ir ligos, juos draskė kur kas mažesni vidiniai prieštaravimai. Mitai ir sapnai jiems buvo svarbiausios žmogiškos saviraiškos formos, jų teiginiai buvo uoliai nagrinėjami. "Mitai ir pasakos - tai tautų sapnai", - yra pasakęs C.G.Jungas. Tačiau vėl pabandęs suprasti sapnų kalbą, įsismelksime į tuos mūsų asmenybės klodus, kuriuos mes visi baigiame užversti. Sapnų simbolių kalba yra vienintelė "užsienio" kalba, kurią turėtų išmokti kiekvienas. Jei mes jos nesuprantame, visam laikui prarandame didelę dalį to, ką žinome ir kalbame tomis valandomis, kai nebandome užvaldyti mus supančio pasaulio, anot Ericho Frommo.

Mūsų sapnai turi keistą ypatybę. Jie byloja simboliais - taigi vaizdai, kuriuos regime sapnuose, perteikia tai, ką norima pranešti. Pavyzdžiui, jei sapnuojame ugnį, vadinasi, tai nėra ugnis tikrąja prasme, ugnis sapnų kalba yra kas kita - gal tai koks nuotykis, susijaudinimas, aistra arba grėsmė, sunaikinimas, pavojus. Taigi kaip sąvoka "ugnis" mums sukelia įvairius jausmus, nelygu kur ją stebime: ar židinyje, ar gaisro apimtame miške, tai ir ugnį sapne galime suprasti tik iš konteksto, kuriame ji pasirodo. Tačiau šis kontekstas kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo patirties, gali būti susijęs su vis kitais įvaidžiais ir jausmais. Antai patyręs plaukikas, išvydęs vandenį sapne, gali pajustį neribotą laisvę, gyvenimo džiaugsmą, ramybę, tas pats vanduo nemokančiam plaukti grės jo gyvybei, reikš chaosą. Žodžiu, tai, ką išvydome sapne, galima suprasti tik iš bendro su tuo reginiu susijusio konteksto. Čia dar prisideda ir ankstesnė sapnuojančiojo patirtis. Tik turint galvoje visas šias prielaidas galima išaiškinti sapną jį sapnavusiam žmogui. Tačiau kai kurie simboliai, kaip nustatė C.G.Jungas, daug kam reiškia tą patį ar beveik tą patį, net jei tie žmonės priklauso skirtingiems kultūros sluoksniams. Šio teiginio esmė tokia: peržengusi tautas, epochas, kultūras skiriančias ribas, daugelį dalykų sieja bendra, dažniausiai archetipiška simbolika, kurią žmonės perėmė savo sapnuose. Ir nėra ko stebėtis, jei prisiminsime, jog ir daugelio tautų pasakoms - o pasakos labai artimos sapnams - būdingas akivaizdus panašumas, net jei įrodyta, kad tos tautos niekuomet neturėjo sąlyčio.