Kai kurie žmonės sako: „Visa tai labai puiku. Bet nubudęs rytą aš būnu pamiršęs visus sapnus“. Jei jūs irgi iš tų, anaiptol neturite su tuo susitaikyti.

Sugebėjimas prisiminti, ką esi sapnavęs, pirmiausia yra įprotis. Visi gali šito išmokti. Labai svarbu, kaip mes žiūrime į sapnus. Mokykimės juos vertinti. Nė vieno abejingai neatmeskime į šalį, nors iš pradžių mums atrodo, kad jis visai beprasmis, ar mūsų atmintyje liko tik sapno nuotupos. Branginkime juos tokius, kokie yra, nesvarbu, ar jie atrodo mums keisti, kvaili, padriki ar gėdingi. Sapnai visuomet yra mūsų pačių dalis, net jei jų prasmę kartais suvokiame ne iškart.

Prieš užmigdami tvirtai pasiryžkite prisiminti tai, ką sapnuosite. Įtaigiai pakartokite sau šitą pasiryžimą kelis sykius: „Noriu prisiminti šios nakties sapnus“. Iškart, kai tik pabusite, prisiminkite šį savo norą. Kaskart staiga pabudę jūs pabundate iš sapno. Tačiau paskutinis sapnas paryčiais yra ilgiausias iš visos nakties sapnų serijos. Dažnai jis trunka 30 – 45 min. ir pažeria jums gausios medžiagos, kurią įmanoma prisiminti.

Gerai būtų, jei jūsų neprikeltų žadintuvas, o pabustumėte pats, nes tada miego fazė baigtųsi natūraliai ir nebūtų nutraukta.

Pabudę iš pradžių pagulėkite užmerktomis akimis. Tegu jums dar sykį prieš akis iškyla tai, ką sapnavote. Dažnai pakanka net menkiausios paskutinio jūsų sapno nuotrupos, kad atgaivintumėte atmintyje visą nakties sapnų seriją ar bent pagrindinę jos dalį.

Kartais ir vidury dienos mes prisimename kokią nors praėjusios nakties sapno nuotrupą, ji švysteli mums kaip perkūnas iš giedro dangaus, dažniausiai tada, jei kas nors priminė tą sapną. Bet dauguma sapnų dieną be pėdsakų dingsta. Kad ir kaip stengtumės, nebevaliojame nieko atmintyje susigrąžinti.

Gal jau esate kada tai patyrę, vidurnaktį pabudę iš sapno: jūs suvokiate, koks jums tas sapnas svarbus; pasiryžkite išlaikyti jį atmintyje ir kitą dieną vėl prisiminti, papasakoti draugui, užsirašyti. Todėl prieš užmigdami dar sykį gerai perkratote mintyse. Ir vis dėlto kitą rytą jį jau pamirštate. Kad ir kaip stengiatės, nebegalite jo prisiminti.

Kadangi sapnai be galo greitai išsisklaido, rekomenduojama užsirašyti juos ką tik pabudus, papasakoti kam nors, „įtvirtinti“ bent prie pusryčių stalo, kad jie tarsi pūkas nedingtų be pėdsakų iš mūsų sąmonės. Daugelis žmonių geriau prisimena sapnus juos kam nors papasakoję. Geriausia visą laiką šalia lovos turėti užrašų knygutę ir pieštuką, kad bet kokiu metu, ir vidurnaktį, nė neįjungę šviesos, galėtumėte brūkštelti pagrindines gaires, kurių kitą dieną pakaks prisiminti visam sapnui.

Itin svarbus metodas mūsų sapnams fiksuoti – tai sapnų dienoraščio rašymas. Rašant jį pavyksta sukaupti daugiau sapnų, juos vienus su kitais palyginti: jie tobulėja, keičiasi, išnyksta, ir kaip mes tobulėjame, keičiamės.

Juos labiau gilinsimės į savo sapnus, juo lengviau bus sovokti jų prasmę. Garsusis amerikiečių sapnų tyrinėtojas Calvinas Hallas sykį pasakė: „Kiekvienas sugebantis laikytis paprasčiausių taisyklių gali aiškinti sapnus“. Ir: „Kiekvienas, žiūrintis į paveikslą ir galįs pasakyti, ką jis reiškia, turėtų mokėti pažvelgti ir į savo sapnus ir ašaiškinti juos. Tokio sapnų aiškinimo nerasi jokioje literatūroje, jo reikšmė slypi sapne“.

Bet kuris sapno vaizdinys, kad ir koks neįprastas, absurdiškas, keistas mums atrodytų, atskleidžia naują mūsų pačių esybės dalį, ir mes pradedame save suvokti kitaip. Apie savo sapnus galime kalbėtis su kitais, su partneriu, draugais, ekspertais. Gal jie šį tą patars, duos peno mūsų apmąstymams. Bet geriausiai savo sapnus galime suvokti tik mes, nes sapnai yra slapčiausios mūsų išpažintys, kad ir kokie keisti jie pradžioje atrodytų. Kuo labiau gilinsimės į savo sapnus, tuo geriau pažinsime save ir lengviau suprasime, ką tie sapnai mums reiškia.